įteklis

į́teklis sm. (1) 1. žr. įtekis: Nuo pat pradžios ligi įteklio į jūrą jos (Amazonės) lovys tirštai apsiaustas miškų Mš. 2. upės ar ežero vingis; atsiauta, atsėdis: Žuvis pavasarį būna įtekliūse upės Sd. Geriausiai yra lydekinėti ežero įtekliūse Ggr.